monelninkas

×monélninkas (-nykas), -ė smob. (1) 1. Jnšk apgavikas, suvedžiotojas, sukčius: Et, monelnykas: nei anas serga, nei ką, tik tingi Dgl. Seniau kermošiuos visokių monélnykų privažiuodavo Sv. Ko tu to monélninko klausai! Brs. Svieto monélnykas Dglš. 2. viliotojas: Monélnykas pinigų Dglš. 3. fokusininkas: Monélninkas monija visaip, t. y. dirba visokius monus J. 4. Blv burtininkas, hipnotizuotojas.